uoslė

uoslė
uoslė̃ sf. (4) [K], Rtr, KŽ, úoslė (1) Š 1. ppr. pl. [K], L, Š, BzBkXVIII245 anat. nosies landa, ertmė, nosiaskylė, šnervė (cavum nasi): Geras uosles turi jis, t. y. greitai užuodžia J. Lapė tur geras uoslès J. Šuo turi geras uoslès KI525. Meška, labai geras uoslès turėdama, tuo užuodė, kur lavonas guli Sch168. Jei uoslių vidus lygus, tuomet nosligės nėra rš. Pilk [vaistus] į uosles arklio po vieną mažą malkelę LMD. 2. N, M, Š, Rtr, DŽ, ŽŪŽ154, GrvT14, Dkš, Dkk, Pln išorinis pojūtis, kuriuo sugebama pajusti ar atskirti kvapą: Uoslė, skomas, jutimas S.Dauk. Uosle skruzdėlė atskiria savąsias nuo svetimų A1885,116. Tura [šunys] uoslès, neišeis [niekas] – užuoda Pj. Jo šuo labai gera uosle buvo J.Jabl. Arklys tur uõslę ir ausis geras LKT68(Pp). Jau ta tavo uoslė̃ – duok jau ramybę – da negėriau, o jau užuodi Jrb. Šernai turi labai gerą uõslę Dbč. Ans (kranklys) tura tokią uõslę, kad par kilometrą kvapą užuoda Sd. Kažin, a tos pelės teip tura tokias uoslès Vvr. Ežiai blogai mato ir daugiau pasikliauja uosle rš. Kas tai do uosliùkė! Graž. [Paukščio] uoslė netikusi, girdėjimas nekoks Blv. Kurčių-nebylių uoslės jautrumas esti labai padidėjęs V.Laš. ^ Tokia uoslè galėtum šuniu būt JT352. 3. FT, DŽ prk. nuvokimas, nujautimas: Uoslė gali reikšti tą pat, ką ir nuojauta KlK34,50. Uõslę turi – visa suranda DrskŽ. Aš jau jį po uõslei suprantu, ko anas nori Prng. Šuo turia uõslę, kur geras žmogus, o kur ne Smln. | Jis turi gerą kalbos uõslę NdŽ. ^ Tas žaltys šunies uoslè gyvena (sužino ir įskundžia) Krš. Pačios uoslè gyveni i bambi Pj. Zuikio uoslè (bijodamas) ilgus metus išgyveno Krš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • uoslė — uoslė̃ dkt. Ji̇̀s netùri uoslė̃s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • uoslė — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Olfactus ryšiai: platesnis terminas – pagrindiniai terminai …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • Olfactus — uoslė statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Olfactus ryšiai: platesnis terminas – pagrindiniai terminai …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • sukti — sùkti, a, o ( ė) 1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • zuikis — zuĩkis sm. (2) KBII68, KGr567, K, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, OGLI128, Tlž, Rg, zùikis (1) K.Būg, NdŽ, Sn, Lp, zuikỹs (3) K.Būg, NdŽ, Brž, Bsg, Erž, Nm, Gdl 1. Q238, Lex45, R187, MŽ, MŽ248, Sut, D.Pošk, S.Dauk, N, M, Kos255, Cp kiškis: Zuĩkiai – laukų …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šuniškas — šùniškas, a adj. (1) DŽ, à (3b) J 1. R211, MŽ282, N, Š, LL231, DŽ1, NdŽ, KŽ būdingas šuniui, toks kaip šuns: Yra beuodegių beždžionių šuniška galva rš. Kariškis kosėdavo keistu, šunišku balsu rš. Šùniška širdis, prigimtis NdŽ. Rudis turėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • haliucinacija — haliucinãcija dkt. Regõs, klausõs, skõnio, uoslė̃s haliucinãcija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • juslė — juslė̃ dkt. Regõs, klausõs, uoslė̃s, skõnio, lytėjimo jùslės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pojūtis — pójūtis dkt. Regõs, klausõs, skõnio, uoslė̃s, lytėjimo pójūtis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • receptorius — recèptorius dkt. Skõnio, uoslė̃s recèptoriai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”